Artrozė

Artrozė– labai dažna liga. Ji pradeda formuotis apie 35-50 metų, o vyresniems nei 70 metų žmonėms ši liga pasireiškia įvairaus laipsnio ir diagnozuojama75–90 proc.tikimybė. Anksčiau ortopedai artrozę laikydavo arčiau senatvės, o dabar patologija tapo „jaunesnė". Ignoruoti ligą yra problematiška, nes laikui bėgant ji gali sukelti dalinį ar visišką nejudrumą ir negalią.

Artrozė – tai lėtinė sąnarių ir kremzlių liga, susijusi su laipsnišku, bet nuolatiniu pastarųjų ardymu, o vietoj kremzlės auga kaulinis audinys.

Akivaizdu, kad sąnarys yra svarbiausias raumenų ir kaulų sistemos komponentas, nes jis yra jungiamoji grandis tarp kaulų. Dažniausios yra koksartrozė (dubens), gonartrozė (kelių) ir peties sąnario artrozė. Taip pat pažeidžiami smulkūs sąnariai, pavyzdžiui, pažeidžiamos rankos, riešai, stuburas.

Kas yra artrozė

Jei šios ligos esmę paaiškinsime paprastai, tai jai būdingasąnario struktūros sunaikinimas ir degradacija.Kaulai, kuriuos laiko sąnarys, iš vienos pusės padengti kremzle, kuri atlieka apsauginę funkciją. Šių struktūrų dėka kaulai nesusidėvi.

Yra toks dalykas kaipsutapimas.Tai reiškia sąlygas, užtikrinančias neskausmingą ir veiksmingą kaulų judėjimą sąnaryje. Taigi chondronas arba kremzlė atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų sąnario kapsulėje esančių struktūrų funkcionavime. Jo viduje yra sinovinis skystis, kurį reguliariai išskiria gleivinė. Tai labai svarbi medžiaga, neleidžianti atsirasti destrukcinei sąnarių paviršių tarpusavio trinčiai. Skystis taip pat užtikrina sąnarių kremzlių medžiagų apykaitą, nes jos struktūra neturi tokios galimybės. Tai yra, chondronas aprūpinamas reikalingomis maistinėmis medžiagomis, o toksinai aktyviai pašalinami.

Kai prasideda patologiniai procesai, kremzlės pradeda blogėti. Kai kurie gydytojai tuo tikisunaikinimasprasideda ne chondrone, o tiesiai kauliniame audinyje. Laikui bėgant jo tankis katastrofiškai mažėja, kremzlės sunaikinamos. Ant kaulo atsiranda osteofitai – patologinės išaugos, kurios populiariuose ganduose priskiriamos vadinamiesiems šlakams arba druskų nuosėdoms. Iš tikrųjų tai yra visiška netiesa.

Po to, kai destruktyvus procesas palaipsniui sunaikina sąnarių mechanizmą, gamtos kompensacinė strategija įsijungia, užpildydama susidariusią tuštumą nenaudingu pluoštiniu audiniu. Ji neatlieka jokių funkcijų organizme, tik sukuria bereikalingą stresą. Išplėstiniais atvejais jungiamasis audinys užpildo visą turimą erdvę, visiškai blokuodamas judėjimą. Ši būklė vadinama ankiloze, ty visų sąnarių susiliejimu. Išoriškai ir viduje deformuojamas sąnarys kartu su sausgyslėmis, raumenimis ir pan.

Artrozės priežastys

Bet kuris ortopedas įvardins pagrindinę artrozės išsivystymo priežastį – sąnarių susidėvėjimą dėl netinkamų krūvių, medžiagų apykaitos sutrikimo ar tiesiog laiko. Taip pat gali būti derinami keli rizikos veiksniai.

Štai pagrindiniai:

• Nepalanki genetika.
• Vyresnio amžiaus.
• Vitaminų trūkumas (kalcio trūkumas).
• Fizinis neveiklumas.
• Traumos istorija.
• Ligos, kurios ardo jungiamąjį audinį.
• Nutukimas.
• Endokrininės ligos.
• Nepakankami krūviai sportuojant.
• Ortopedinės patologijos.
• Širdies ir kraujagyslių ligos.
• Profesinė deformacija fiziniame lygmenyje.
• Inkstų ir kepenų patologijos.
• Įgimtos sąnario struktūros anomalijos.

Gali būti keletas šių veiksnių, o tai labai padidina artrozės riziką. Jei žmogus serga skolioze, sąnarių displazija ar reumatu, tai šiuo atveju artrozė laikoma antrine, nes jos atsiradimą lėmė kita liga.

Pastebėtina, kad nepatogūs ar nekokybiški batai gali sukelti šią pavojingą ligą.

Kalbant apie profesinę deformaciją, kai kurie žmonės dėl savo darbo ilgą laiką atlieka daugybę stereotipinių, pasikartojančių judesių. Pavyzdžiui, riešo sąnario artrozė greičiausiai pažeidžia mechaniką, o kelio sąnario artrozė – sunkius krovinius vežančius krautuvus. Balerinos kenčia nuo čiurnų, o vairuotojai – nuo pečių.

Artrozės simptomai

Skausmas– svarbiausias artrozės simptomas. Kai kaulai trinasi be sinovinio skysčio ir kremzlių, tai neišvengiamai įvyksta. Poilsio metu skausmas gali šiek tiek atlėgti, tačiau fizinio krūvio metu – sustiprėti. Pasitaiko ir naktį, o tai palengvina sumažėjęs kraujotakos aktyvumas ir perkrovos.

Skausmas su artroze gali būti suskirstytas į keletą tipų:

• Skausmas ryte.Jis dar vadinamas startiniu ir toks diskomfortas atsiranda pabudus. Tačiau ji būna trumpalaikė ir vėliau, žmogui išsisklaidžius, išnyksta.
• Mechaninis diskomfortas. Paprastai šis aštrus skausmas atsiranda dėl sąnario struktūros užsikimšimo ar susidūrimo. Su tokiu skausmu pajudėti neįmanoma.
• Meteosensitivity. Skausmo pobūdis akivaizdus iš pavadinimo – jis skaudantis, nemalonus ir įkyrus; daugelis žmonių šią būseną vadina: „skauda dėl oro".

Pradinė artrozės stadija užleidžia vietą sunkesniam, o šį procesą lydi nuolatinio pobūdžio skausmas. Pažeisto sąnario oda tampa raudona, patinusi ir karšta. Artrozei būdinga paūmėjimų ir remisijų kaita, ir kuo toliau, tuo labiau antroji nurodyta būklė laikui bėgant sumažėja, o pirmoji didėja.

Artrozė dažnai pasireiškia nėštumo metu, todėl dažnai kartu su ginekologu moterį gydo traumatologas.

Sąnario deformacijos vietoje gali atsirasti odos pigmentacija, pakisti raumenų tonusas. Taip pat, priklausomai nuo patologijos vietos, atsiranda ne tik judėjimo sunkumų, bet ir galvos skausmų, jei, pavyzdžiui, artrozė užėmė kaklo slankstelį.

Artrozės klasifikacija

Visų pirma, svarbu nustatyti patologijos lokalizaciją. Dažniausiai tai yra stuburas, apatinės ar viršutinės galūnės. Kelių ir klubų sąnariai patiria didžiulį krūvį, todėl statistiškai jie yra labiausiai pažeidžiami. Beje, pirmoji iš įvardintų artrozės vietų labiausiai būdinga moters organizmui.

Kalbant apie stuburą, dažnai diagnozuojama spondiloartrozė. Tai būdinga juosmens sričiai. Žmogus tokiose situacijose sunkiai neša krovinius ir negali ilgai stovėti. Nesudėtinga artrozė diagnozuojama, kai pažeidžiamas kaklo stuburas.

Apatinėms galūnėms aktuali alkūnės ir pečių sąnarių artrozė. Tai nenuostabu, nes minėtose vietose patiriamos didesnės traumos ir stresas.

Pagal atsiradimo pobūdį artrozė skirstoma į:

• Pirminis.
• Antrinis.

Pirmuoju atveju tai yra disbalansas tarp sąnarių audinių sintezės ir degeneracijos, o antruoju - artrozės atsiradimas ankstesnių ligų fone kaip komplikacija.

Taip pat yra įvairaus laipsnio artrozės. Jų yra tik penki, iš kurių pirmasis lygus nuliui, be išorinių ligos požymių.

1. 1 laipsnio artrozė.Jam būdingas beveik nepastebimas jungties tarpo susiaurėjimas.
2. 2 laipsnių artrozė.Šioje stadijoje situacija šiek tiek pablogėja: tarpas toliau nesiaurėja, tačiau atsiranda nelygūs sąnario paviršiai.
3. 3 laipsnių artrozė.Čia visi pirmiau minėti požymiai sustiprėja.

Sergant ketvirto laipsnio artroze, kaulinis audinys nekrozuoja, deformuojasi sąnarys. Gydant artrozę būtinai atsižvelgiama į ligos laipsnį, kad būtų galima geriau parengti gydymo režimą.

Artrozės stadijos

Ligos stadija vyksta trimis etapais.

1. Pirmas lygmuo.Būklei būdingas nedidelis judėjimo apribojimas ir osteofitų atsiradimas, beveik nepastebimas tyrimo metu.
2. Antrasis etapas.Šiame etape dar labiau apribojamas sąnario paslankumas, judant atsiranda traškėjimas, ant kaulų daugėja ataugos. Galima pastebėti nedidelę raumenų audinio atrofiją.
3. Trečias etapas.Sąnarys deformuojasi ir tai matosi net išoriškai. Ligoniui labai sunku judėti, praktiškai išnyksta sąnario tarpas, reikšmingi osteofitai. Kartais pastebimos cistos.

Kaip diagnozuojama ir gydoma artrozė?

Šios planetoje gana paplitusios ligos gydymas apima daugybę diagnostinių procedūrų. Tačiau pirmiausia atliekama sergančiojo apklausa ir apžiūra. Pažengusiose stadijose vizualiai matoma sąnario deformacija, jo kontūro pokyčiai, pacientas skundžiasi judėjimo sunkumais.

Skiriami šie diagnostiniai tyrimai:

• Rentgenas.
• MRT.
• Ultragarsas.

Rentgeno tyrimas gali parodyti, kokia yra sąnarių tarpų būklė ir kaip atrodo kaulinio audinio atauga, tačiau pluoštinių darinių šiuo diagnostikos metodu nesimato. Šiuo tikslu naudojamas magnetinio rezonanso tomografija.

Tačiau ultragarsinis tyrimas yra labai informatyvus pirmoje ir antroje artrozės stadijose, nes pastebimi minimalūs ir nereikšmingi sąnario struktūros pokyčiai.

Artrozės gydymas skirstomas įkonservatyvus ir chirurginis. Pirmasis tipas apima jungties iškrovimą, o tai yra pagrindinis jo tikslas. Norėdami tai padaryti, būtina atlikti daugybę gydomųjų pratimų ir koreguoti gyvenimo būdą (išskyrus sunkumų kėlimą ir pan. ). Jei nutukimas sukėlė artrozę, terapinės priemonės bus skirtos visų pirmapaciento svorio kritimas.Pradinėse artrozės stadijose labai padeda padidėjęs fizinis aktyvumas, nors ir vidutinis. Važinėjimas dviračiu, plaukimas, gydomasis ėjimas – visa tai gydytojai naudoja konservatyviam ligos gydymui.

Kalbant apie vaistus, jie yra aktualūschondroprotektoriai arba hialurono rūgštis– jie suleidžiami tiesiai į sąnarį. Taigi ligos eiga sustabdoma, užkertant kelią tolesniam sąnarinių komponentų degradacijai. Jie naudoja hormoninius ir priešuždegiminius vaistus, anestetikus, vaistus, gerinančius biologinių skysčių mikrocirkuliaciją.

Raumenų tonusas didinamas taikant kineziterapiją, pvz.UHF arba fonoforezė.Masažai taip pat naudojami, svarbiausia, pagal gydytojo nurodymus.

Auksinis gydymo standartas yra artroskopija. Procedūros metu į sąnario ertmę įvedamas specialus prietaisas – artroskopas. Techninių galimybių dėka vizualizuojama jo vidinė struktūra, todėl chirurgas pašalina negyvus audinius, poliruoja paviršius, išplauna ertmes, žodžiu, atlieka mechaninę rekonstrukciją.

Jei atsiranda sinovitas, skystis turi būti išsiurbtas, todėl naudojama sąnario punkcija. Procedūros metu taip pat skiriami vaistai, atkuriantys motorinio bloko funkcionalumą.

Radikaliausias intervencijos tipas yraendoprotezavimas. Jis naudojamas, jei nėra kito būdo paveikti sąnarį. Paprastai tai atsitinka pažengusiais atvejais. Endoprotezavimas tinka klubo sąnariui, taip pat keliui.

Artrozės profilaktika

Artrozė – lėtinė ir negrįžtama liga, kurią dar galima sustabdyti arba jos vystymąsi galima gerokai sulėtinti. Prevencinės priemonės apima dozuotą ir pagrįstą fizinį aktyvumą, vengiant fizinio neveiklumo ar per didelio krūvio. Tai ypač svarbu minėtų profesijų atstovams. Taip pat turėtumėte laiku gydyti ortopedinės sistemos ligas, vengti kritinio svorio padidėjimo ir avėti nepatogius batus.

Dieta sergant artroze

Mityba vaidina svarbų vaidmenį sergant artroze. Gydytojai rekomenduoja valgyti paukštieną kaip baltymų šaltinį, pieno produktus (ypač sviestą), žalumynus, javus, riešutus, riebią žuvį.

Priešingai, nereikėtų valgyti daug kepinių iš kvietinių miltų, bandelių, konditerijos gaminių, greito maisto, sūrių, marinuotų, karštų ir rūgščių patiekalų. Taip pat reikia atsisakyti alkoholio ir sodos. Įdomu tai, kad net ledai gali būti kenksmingi sergant artroze!

Pasninkas dėl šios patologijos rekomenduojamas prižiūrint dietologui tiems pacientams, kurie yra nutukę.

Kaip suprasti, kad sergu artroze?

Sergant šia liga rytinis trumpalaikis sąnarių blokavimas, skausmas dėl oro sąlygų, o pažengusiais atvejais diskomfortas pastebimas net naktį, kai žmogus nejuda. Pirmuosiuose etapuose fiksuojami skausmingi pojūčiai judant, o ramybės būsenoje skausmas praeina.

Ar įmanoma nugalėti artrozę

Visiškai išgydyti ligą neįmanoma, tačiau galima sustabdyti degeneracinį procesą. Svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.

Ko nedaryti sergant sąnarių artroze

Nereikėtų per daug apkrauti sąnarių kilnodami svorius ir, priešingai, per daug apriboti savo judesius. Nerekomenduojama valgyti greito maisto, daug šokolado ir ledų, gazuotų gėrimų, alkoholio, marinatų.